Sandra nepatingėjo ir padirbėjo pabandydama apžvelgti pernykščius mūsų metus.
Iš pradžių šiek tiek statistikos. Tiek A.Čiplys, tiek D.Labanauskas per metus laimėjo po 4 varžybas, po vienerias – M.Barauskas bei U.Jankūnas. Moterų grupėje Irena Bauzė laimėjo ketverias varžybas, kurių net tris – iš eilės.
Lietuvės turi į ką lygiuotis, nes 3 varžybas laimėjo A.Juknienė, du A.Juknaitė, o vieną S.Rimkevičiūtė, bet pralošė net 3 finalus.
Tarp jaunimo nepralenkiamas buvo I.Viktas laimėjęs 3 kartus, po du – latvis R.Slisans ir L.Antanavičius, kartą nugalėjo Karolina Andriulevičiūtė.
Verta pripažinti, kad kiečiausi žaidėjai būna paguodos turnyruose. Čia čainikų čainikas yra Sigitas Kvajauskas, kuris ne tik yra Lietuvos vyrų reitingo Top10 žaidėjas, tačiau ir du kartus čainikas. Moterų grupėje čainikų čainikas yra A.Petkelienė, taip pat du kartus laimėjusi šį titulą.
Susumuojant komandinio rezultatus vyrų čempionais – Vilniaus Legionas, moterų – Elektrėnų „Dublis“. Džiugu dėl nugalėtojų, tačiau liūdna, jog pas vyrus šioje kovoje nedalyvauja Jonavos Strėlės atstovai, Prienų Dvidešimtuko. Moterų komandinėse rungtyse nesirungia šiauliškės, prieniškės.
O dabar išsamiau apie buvusių varžybų momentus. Pernai sausį tradiciškai pradėjome LT Master turnyru, kuriame nedalyvavo mūsų šalies kiečiausias žaidėjas Darius Labanauskas, kadangi garsino Lietuvos vardą Lakeside turnyro ketvirfinalyje. Tuo metu LT Masteriais po atkaklių kovų tapo A.Čiplys ir S.Rimkevičiūtė. Šios varžybos pasižymėjo pasiekimų gausa, pavyzdžiui, uždarymas 170 (Arūno), trumpiausias legas 12 strėlė, daug kartų surinktas maksimumas taškų.
LT Masteriai uždavė gerą toną tradicinėms pentatlono varžyboms. Čia po daug valandų mėtymo laimėjo ištvermingiausias, tikras žemaitis – Osvaldas Kšanys. Po šių varžybų smiginyje buvo pertrauka, kurią vieni išnaudojo treniruotėms, antri darbams, treti atostogoms.
Pernykštį reitinginių varžybų sezoną pradėjome „Tilžės taurė 2017“ varžybomis. Komandinėje rungtyje „Legiono“ moterims prireikė lemiamo lego prieš jonaviškes. Pas vyrus nebuvo didesnių intrigų, emocijų, lemiamų legų. Apšilę pradėjome individualią rungtį, kur LT Masteriai įrodė, jog ne veltui tokį titulą įgavo. Čempionas – A.Čiplys, čempionė – S.Rimkevičiūtė. Pastebėtina, kad D.Labanauskas liko tik trečioje vietoje, o A.Čiplys lemiamame lege nukovė Aigars Strėlį. Wow
Palikę Šiaulius vasario pabaigoje keliavome į pajūrį. Vydmantuose kaip visada susirenka patys ištikimiausi smiginio entuziastai. Nelaimėję prieš tai buvusių varžybų kai kurie žaidėjai užpyko ir pradėjo treniruotis. To rezultatas – D.Labanauskas ir A.Juknienė tapo pajūrio t.y. „Smiginis LT taurės“ nugalėtojais. Taip baigėme vasarį ir žiemą iškeitėm į pavasarį.
Pavasario pradžia nepasižymėjo varžybų gausa, nes per kovą turėjome tik vienas varžybas – „Žiežmarių taurė“. A.Čiplys pateko į finalą, kaip visada sukūrė intrigą ir vėl lemiamame 501 žaidime palaužė broliuką Uldi Zeitmanį. Pas moteris intrigų ir emocijų irgi netrūko, o čempione tapo vėl A.Juknienė. Įdomu, kad pirmą kartą vyko 1 minutės iššūkio turnyras. Čia savo vardus į Lietuvos smiginio istoriją įsirašė A.Olechovičius surinkęs 501 tašką ir S.Rimkevičiūtė – 457 tšk. Kovas mus paliko, bet treniruotis pradėjome aktyviau, nes visi laukė LT Federacijos taurės, kuriame giname savo klubo, miesto garbę.
„Federacijos taurėje“ kovos vyko atkaklios. Labai gerai sužaidė A.Juknaitė, o pas vyrus D.Labanauskas parodė, kaip turime žaisti finalus. Poroje nepralenkiamas buvo kauniečių duetas – D.Labanauskas ir A.Makauskas bei moterų vilnietės R.Šereškova ir D.Adomavičiūtė. Komandinės rungties nugalėtojai: Smiginio LT vyrai ir Trajektorijos moterys. Galutinės įskaitos čempionais tapo ir Federacijos taurė iškeliavo į Smiginis LT klubą.
Vieni džiaugėsi po Federacijos taurės, kiti liūdėjo, tačiau Juknų šeimos atstovės, mama su dukra, Šv. Velykas namuose iškeitė į Islandiją, kur Algina tapo Islandijos Open asmeninės rungties čempione, o poroje su mama pasidabino aukso medaliu.
Balandį užbaigėme tikrų žemaičių organizuotame turnyre „Atviras Žemaičių čempionatas“. Kaip sakė žemaičiai, jiems ne tik reikėjo su likusios Lietuvos atstovais kovoti, bet ir Livonijos žemių atstovais (broliai iš Latvijos). Individualioje rungtyje netrūko emocijų, pykčių, ašarų, blogo teisėjavimo, gimtadienio džiaugsmo garsų. Čempiono titulu pasipuošė tikras žemaitis A.Čiplys ir Latvijos atstovė I.Bauze.
Užbaigę balandį ir besidžiaugdami gražiais saulėtais orais atkeliavome į gegužę. Šis mėnuo visada žavi, nes pasitinka užsienio smiginio entuziaztų gausa. Galima juokauti, jog čia lietuvį sutiksi tik kur ne kur. Dvi dienas lietuviai stengėsi iškovoti pergales, tačiau čempionais šeštadienį tapo Dennis Nilsson ir Amanda Jeyne Abbott. Sekmadienį – D.Nilsson ir M.Liiri. Iš lietuvių geriausiai pasirodė D.Labanauskas ir S.Rimkevičiūtė. Taip užbaigėme pusę sezono ir visi padėjome strėlytes į lentynas, pradėjome mėgautis vasaros malonumais.
Rūgpjūčio pabaigoje kretingiškiai pakvietė visus Lietuvos žaidėjus atvykti sudalyvauti į pramoginį turnyra, kuriame atidarė savo „Topo“ klubą ir aprodė patalpas. Varžybose linksmiausia rungtis buvo laiminga pora, kur kiekvienas gavo šansą su nauju porininku laimėti. Įnirtingiausia kova buvo dėl paguodos „čainiko“ turnyro, kur uždarymams skiriama milijonas strėlių, bet tik vienas pataikė ir taurę vežėsi namo.
Praėjus vasarai pirmose varžybose ne visi buvo susikoncentravę, dvigubi dažnu atveju pavesdavo, per vasarą buvo pamirštos treniruotės. Rugsėjį pradėjome Elektrėnuose. Po kelerių prieš tai metų Ledo rūmuose, antrus metus džiaugėmės, kad varžyboms pasirinkta labiau tinkamesnė salė. Nors dalyvių buvo mažiau nei įprasta, tačiau komandiniame Smiginio LT pralaimėjimas šiauliečiams buvo įspūdingas. Elektrėnų čempionų titulus iškovojo I.Bauze ir M.Barauskas.
Persikėlėme į Vilnių, kur menininkų aplinkoje t.y. Dailės akademijos patalpoje vyko „Pelėdos taurė“. Oras džiugino, o šalia esantis parkas visus kvietė pasivaikščioti prieš svarbias kovas. Gaila, jog Smiginis LT vyrams tie pasivaikščiojimai nebuvo įkvėpiantis ir teko pripažinti Vilniaus Legiono komandos pranašumą. Tikrų pelėdų titulu gali pasidžiaugti A.Čiplys ir Latvijos atstovė I.Bauze.
Lietingą spalį tradiciškai pradėjome Kaišiadoryse. Komandiniame vyko žemaičių kova tarp Mažeikių ir Šiaulių. Nugalėtojais tapo nafta garsėjantis miestas. Individualioje rungtyje visas dėmesys pakrypo į D.Labanauską ir M.Barauską, kurie finale sužaidė geriausią Lietuvos smiginio istorijoje finalą. Visi uždarymai buvo 10-18 strėlės intervale. Čia momentas, kai visiems reiktų džiaugtis tuo, bet ypač D.Labanauskui. Įdomi buvo antroji diena, kai buvo žaista mišriomis ir ne poromis. Netikri brolis ir sesė U.Jankūnas ir A.Juknaitė tik po įtemptos kovos buvo palaužti kauniškių dueto D.Labanausko ir S.Rimkevičiūtės. Po porinių varžybų visi turėjo galimybę sužaisti „Killer“ rungtyje. Tai buvo labai įdomi rungtis, kadangi juoko ir šypsenų buvo daugiau nei susikaupimo ar taiklių strėlių. Sklinda gandai, jog kažkuris Lietuvos klubas iki šiol žaidžia „Killer“ laisvu laiku. Iš Kaišiadorių sugrįžome į mėgstamus Šiaulius, tik šį kartą – pakovoti dėl Auksinės strėlės čempiono vardo. Šiame etape turėjome po du komandinio etapus. Juose didžiausia intriga buvo Mažeikių ir Elektrėnų komandų kovoje, kurioje lemiamame lege nugalėtojais tapo Mažeikiai. Pažaidę komandomis perėjome į individualią rungtį, kurioje buvo visko. Pas vyrus netrūko pasiekimo po pasiekimo, o finale net 6:0 laimėjo D.Labanauskas. Pas moteris kaip visada daug emocijų, apsižodžiavimų. Bet tai irgi sporto dalis. Stipriausia tą dieną tapo A.Juknaitė. Po šių varžybų rudens nuotaiką pakeitė laukimas žiemos švenčių, bet kartu ir svarbiausio tik Lietuvos žaidėjams skirto turnyro – Lietuvos čempionato.
Į Lietuvos čempionatą atvyko 80 sportininkų. Vieni mėgavosi žaidimu negalvodami apie rezultatą, tačiau kiti pergyveno dėl kiekvieno ne tokia kombinacija įmesto taškų skaičiaus. Pas vyrus po ilgos pertraukos finale susitiko dviejų kartų atstovai. Jaunuolis U.Jankūnas ir senas vilkas T.Šakys. Abu žaidėjai demonstravo puikų greitą žaidimą ir tik lemiamame lege viena strėlė atnešė U.Jankūnui Lietuvos čempiono vardą. Moterų žaidime buvo įsimintinos varžybos ne žaidimu, bet emocijomis: netrūko ašarų, nepatenkintų žaidėjų teisėjais ir atvirkščiais. Net buvo momentas, kai konfliktui nuraminti prireikė ir vyr. teisėjo įsikišimo. Čia tai buvo varžybos, tačiau vienai žaidėjai pavyko susikaupti šiame sūkuryje ir laimėti. Tai buvo elektrėniškė A.Juknaitė. Taip užbaigėme Lietuvos čempionatą ir truputi atsipūtėme prieš žiemos šventes.
M.Mikutavičius dainoje „Trys milijonai“ dainavo, jog „nesikankink dėl medalio, bet verta kovoti ligi galo dėl savo garbės“, bet jeigu nepasiseks, tai „pabandom iš naujo, nors esam pasauly tik trys milijonai“. Nauji metai, nauja istorija. Būtent ją kūrs ne tik esami klubai, bet ir naujas smiginio klubas „Topas“. Visiems linkėjimas sėkmingų metų, daugiau azartiškumo ir 99proc. taiklumo į dvigubą.